Warning: file_exists(): open_basedir restriction in effect. File(/template-parts/content/content-page) is not within the allowed path(s): (/home/druskosstudija/domains/druskosstudija.lt:/tmp:/usr/share/pear) in /home/druskosstudija/domains/druskosstudija.lt/public_html/wp-content/themes/althea-wp/inc/vendor/colibriwp/themebase/src/View.php on line 55
Kūrybos namai Druskos studija- Aušra ir Tauras

Esame menininkų duetas – Aušra ir Tauras Česnulevičiai. Druską, kuri mums pasaldina gyvenimą, žarstome, verdame, minkome, skaptuojame nuo 2009-ųjų.

Mūsų namai atviri kiekvienam iš Jūsų, nesvarbu, kokio amžiaus ir iš kur beatvyktumėte. Nustebsite, bet Kūrybos namuose „Druskos studija“ rasite ne tik druskos. Pas mus daug judesio, veiksmo, idėjų ir iniciatyvų.

Esame aktyvūs kultūros savanoriai, kūrybinių iniciatyvų sumanytojai ir įgyvendintojai, išvykų, kultūros renginių organizatoriai. Naujų idėjų generavimas yra mūsų esatis, nuolatinė būsena, variklis eiti pirmyn ir aukštyn.

Aušros iniciatyvos:

„Sūri pamoka Druskos mieste“- viena populiariausių kultūros ir meno paslaugų moksleiviams. Jaunimas iš visos Lietuvos ir ne tik, atvyksta čia ugdyti kūrybiškumo;

Pažintinės – šviečiamosios kelionės ir žygiai M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo keliais Lietuvoje ir už jos ribų, paramos akcijos M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui;

Žaismingi, kūrybiški M. K. Čiurlionio gimtadieniai su vaikais – į Druskininkų ežerą paleidžiant laivelius, sukuriant inicialų „flashmobą“, šifruojant čiurlioniukų slaptąją abėcėlę, kaligrafijos pamokos užrašant atvirukus, tradicinės Kastuko kalėdinės eglutės puošimo ar kasmetiniai Ratnyčėlės upės valymo akcijos.

Medžio skulptūrų ansamblio „M. K. Čiurlionio kelio“ nuo Varėnos iki Druskininkų išsaugojimo – atgaivinimo iniciatyva, kurios pasekoje 2018 09 10 skulptūros įtrauktos į valstybės saugomą Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą;

Nuo 2015 m. į Druskininkus grįžo nekomercinio kino vakarai, o nuo 2019 m. mieste vyksta Tarptautinis kino festivalis ,,Kino pavasaris“.

Kamerinių spektaklių, knygų, išskirtinių, tačiau primirštų asmenybių biografijos faktų pristatymas ir paminėjimas; Netradicinės iniciatyvos, kaip kad idėja surengti Masiškiausią mineralinio vandens gėrimo akciją, kuri 2013 m. buvo užfiksuota Lietuvos rekordų agentūros „Faktum“ ar surengti teatralizuotą ekskursiją „Mineralinis miestelis“ pagal Redos Griškaitės išleistą knygą apie Druskininkų kurortą.

Tauro darbai:

Per 30 kūrybinės veiklos metų darbai nuo drožinių, kryžių išaugo iki apvaliosios, monumentaliosios, mobiliosios skulptūros, sudėtingų interjerų. Tauro darbai pasklidę ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų – Vokietijoje, Italijoje, Vatikane, Kanadoje, Australijoje. Daugiabriaunėje kūryboje atgyja ąžuolas, akmuo, betonas, druska, juda metalas.

Judantys, besisukantys, įvairiausius judesius atliekantys objektai visad buvo Tauro dėmesio lauke. 2003 m. jungdamas klasikinės ir universaliosios baldininkystės principus, įgyvendino unikalų, mobilų ekspozicinį baldą „Žaltys“ juvelyrinių dirbinių salonui ,,Sidabrinė Kamėja“ Druskininkuose;

2005 m sukonstravo neįprastą ir pirmą tokį įrenginį pasaulyje, kuris juda akumuliatorinių suktukų pagalba – ,,Elektromobilis“;

O didžioji jo gyvenimo svajonė – sukurti vaikščiojantį ir staugiantį metalinį vilką pagal Gedimino sapno viziją.

Tauro darbai reprezentuoja Lietuvai nusipelniusių asmenybių svarbą – skulptūros prof. J. Raukčiui (2007 m.), palaimintajam Teofiliui Matulioniui (2017 m.);

Sukurti sudėtingų kompozicijų monumentalūs kryžiai: Alantos bažnyčios 100-čiui (2009 m.), Liškiavos bažnyčios sukakčiai (2014 m.), Lietuvos 100-mečiui Moliakalnio kaime (2018 m.).

Druskos skulptūros buvo sukurtos meno bienalėje „Druskos metomorfozės“ metu (2008 m., 2010 m.), druskos kūrinius prizams yra užsakęs tarptautinis Rimo Tumino teatro festivalis „Vasara“ (2013 m.), festivalis „100 tortų Lietuvai“ (2018 m.)

Tačiau Tauras leidžiasi ir į smagias improvizacijas, kurdamas milžiniškus objektus ir skulptūras, kaip kad šiaudinė gigantė Morė (2013 m.), kuri tuo metu tikrai buvo aukščiausia sukurta žiemos iškamša, siekusi 16,3 metrų aukščio;

3 metrų aukščio riedanti, girgždanti medinė žalia ožka (2014 m.), kuri kažin ar turi didesnių giminaičių Lietuvoje;

ar akmeninė dzūkų gelažinė varlė (balinis vėžlys, 2014 m.), svėrusi tik… 3 tonas ir kuriai pakelti prireikė net dviejų karnų. Kiekvienas jų galėtų patekti į Lietuvos rekordų knygą, tačiau Tauras oficialių „popierių“ nesivaiko, nes tam tiesiog neturi laiko.